Šį komentarą turėčiau rašyti Račo bloge, bet ten man gali būti pasiūlyta pačių įvairiausių dalykų (net minėt nepatogu), kas man nepatiktų, todėl rašau čia. Račo blogą skaitau nuolat, ir impulsą parašyti komentarą sukėlė Fredžio* pasiūlyta nuoroda į Laučiaus straipsnį. Paties Laučiaus nemėgstu – dėl jo perdėm subjektyvios, mano subjektyvia nuomone, kritikos Kubiliui. Bet ši apžvalga man patiko – juk jis teisus. Iš tikrųjų viešoje erdvėje vyrauja dešiniosios minties apologetai, o kairiosios minties gynėjų – labai trūksta. Matyt ne veltui ir Račas siunta (šį žodį naudoti leistų, ko gero, jo gan pikta retorika) ant dešiniųjų politinių ‘propagandistų’. Kažkada man norėjosi jam prieštarauti, kad jei tikrai aplink būtų vien dešinieji politiniai propagandistai, tad ir rinkimus vienareikšmiškai turėtų laimėti dešinieji, bet matyt čia egzistuoja tam tikras atotrūkis tarp tų, kurie domisi ir yra įsigilinę į politiką bei ekonomiką, ir tarp tų, kad ir protingų žmonių, kurie tuo visai nesidomi. Todėl tikrai susidaro įspūdis, kad, kaip ir atkreipė dėmesį Laučius, kad stipresnis minties vystymas vyksta būtent dešinėje pusėje. Tiesa, yra viešoje erdvėje kairiųjų balsų – kad ir Lazutka, kurį gerbiu už jo požiūrį ir įsiklausau į jo nuomonę, bei kad ir Naujoji Kairė, kuri man visai nepatinka, nors ir žinau visai gerų žmonių ten (na ką, barzdotasis a la Castro 🙂 ). Tačiau kažkodėl atrodo, kad vis tik šiame lygmenyje dešinė perspjauna kairę – kad ir lyginant Nidos Vasiliauskaitės pasamprotavimus su Wittig-Marcinkevičiūtės, ryškiai laimi pastaroji, kuri, nors ir ‘bukov sliškom mnogo’, tačiau argumentuoja tvirčiau ir solidžiau nei Nida, kuri dažniau atrodo narciziškai besigėrinti savimi ir kuriai ne taip jau rūpi, kaip ten kiti jaučiasi (žinoma, tai tik mano subjektyvus įspūdis, nes balsavau už konservatorius, ir tuo didžiuojuosi).
Tas pats, ko gero, vyksta ir siauresniuose rateliuose – bloguose ir jų komentaruose. Tenka pripažinti, kad rimčiausias ‘klubas’ vis tik susikūrė Račo bloge. Užkalniui (kurio blogą irgi nuolat skaitau) tokio klubo suburti nepavyko, ir greičiausiai nepavyks, nes vis tik jo tikslas – masės, ir už tai jį gerbiu (už masių švietimą ‘dešiniąja dvasia’), nors būtent dėl to jo blogo „komentatorių klubui“ dėl to nepavyks pasiekti ‘elitiškumo’. O Račui tas pavyko. Žinoma, gali atrodyti keista, kad liežuvio sau leidžiantis nevaldyti ir komentatorius bei daugelį kitų siuntinėjantis tipas (nors antra vertus, taip elgiasi ir Rokiškis, taip pat turintis nemažai pasekėjų) sulaukia vis dėl to labiau išskiskiriančių komentatorių dėmesio, bet matyt čia suveikia tiek to tipo užimamos pareigos (ir tuo pačiu informuotumas), tiek sugebėjimas savarankiškai vertinti politinius judesius, labai tiesiogiai neišduodant savo pozicijos (antipatija konservatoriams alsuoja, pas Uspaskichą gimtadienyje buvo, bet vienareikšmiško kažkurios politinės pozicijos palaikymo priskirti vis viena negali). Bet ir šiame klube dešiniųjų pažiūrų komentatoriai yra gerokai patrauklesni nei kairiosios, ar dar kokios, pakraipos komentatoriai (ir net dažniau, nei pats blogo šeimininkas, turintis ir nepataisomą(?) atstumiančią ydą – neapykanta ir nevaldomi pykčio protrūkiai). Pavyzdžiui, koks Nerijus, Giga, Trakimas, Regis, Izbliondimas, Bobutė, Simas, Suomis ar Austras (atleisk, Austrai, esi patraukliausias iš jų, tačiau sergi tom pačiom ydom) vargu ar gali prilygti savo argumentacijos (ar sąmojo) lygiu Fredžiui*, Romui, Maurui, mustangui, lv, Q.E.D. (o dar anksčiau – Musei, Lidai, mdxacuk, Valentinui ir kitiems). Tiesa, kartais bloge apsilanko ir tikrai įdomesnių kairiųjų – pvz., buvo tokių, kai Račas dejavo dėl to, kad jo pensija bus maža, nors moka Sodrai labai daug, bet, deja, jų daugiau ir nepastebėjau. Dar, tiesa, yra Maldeikienė, kurią irgi gerbiu, kadangi ji stimuliuoja mintį ir verčia kelti klausimus. Bet deja, tiek tos kairiosios minties ir yra ten. Taigi, net ir Račo blogo ‘komentatorių klubas’ – dešiniųjų bastionas. Ir ta proga norėjau išreikšti pagarbą jiems visiems. Ypač Fredžiui* ir Romui, kurie nepavargdami sėja savo mintį ir net bando įtikinti sunkiau bepakeisiančius kryptį kitus komentatorius. Būtent todėl man ir patinka skaityti komentarus po Račo blogu (nors paskutinio meto tendencija – delfiškojo flood’o gausėjimas, kelia nerimą ir mažina entiuziazmą).
Taigi, salut esantiems avangarde, jūs mane įkvepiat 🙂
Naujausi komentarai