Trumpai nusakysim esmę. (Ilgesni argumentai čia).
Tėra tik kelios partijos, už kurias balsuodamas neišmesi balso, nes jos surinks bent 5 procentus rinkėjų balsų ir pateks į Seimą:
– Darbo partija (Uspaskich)
– Tvarka ir teisingumas (Paksas)
– Socialdemokratai (Butkevičius)
– Konservatoriai (Kubilius)
(na, dar gal gali patekti koks drąsos kelias ar liberalų sąjūdis – bet balsuodamas už juos rizikuoji savo balso ir netekti, taigi, gerai pamąstyk, jei neteksi savo balso – vadinasi gali užleisti vietą partijai, kurios visai ir nenorėtum toje vietoje matyti).
Kodėl nebalsuosiu už Darbo partiją ir Tvarką ir teisingumą – jie neturi ideologijos ir vertybių, ir todėl sunkiai prognozuojami, kaip elgsis (o jei dar paklausysi jų rinkiminių kalbų per LRT – tai jų pažadų nepagrįstumas verčia plaukus šiauštis).
Kodėl nebalsuosiu už socialdemokratus – vis dar per daug komunistų jų gretose (beje, Butkevičius rinkiminėse laidose irgi dalina nepagrįstus pažadus, nors gal ir ne tokius baisius kaip darbiečiai ir tvarkiečiai, bet vis tik meluoja daug).
Vienintelis variantas – konservatoriai. Kubilius, nors ir stipriai apjuodintas žurnalistų, ir todėl nekenčiamas, bet vis tik tai vienintelis variantas, ištraukęs Lietuvą iš katastrofos (ir net daugiau, nes jei būtų vykusi pas mus devalvacija, tai būtume iš paskos nusitempę ir latvius, ir estus (nors, ačiū jiems, jie irgi tą galimybę turėjo).
Atskiras žodis apie liberalų sąjūdį – deja, kol nesugebėjo apsijungti su liberalcentristais, tol neįrodė, kad sugeba sutelkti, o ne skaidyti. Todėl nepraeis to menko penkių procentų barjero, o balsas už juos bus išmestas socialdemokratų ir darbiečių naudai.
(Lygiai taip pat dėl drąsos kelio – susibėgę ten žmonės parodė, kad nesugeba įvesti savo partijose tvarkos, todėl kokios garantijos, kad jie tai sugebės padaryti savo naujoje partijoje ir valstybėje?).
Ponuli, apie tamstos pasakymą, kad kol liberalų sąjūdis nesugebėjo apsijungti su liberalcentristais – čia yra politinis dienos anekdotas.
Dar galėjot pasiūlyti Venckienei apsijungti su Stankūnaite, Stanislovui Buškevičiui – su Algirdu Paleckiu, o LLRA – su Tautininkų partija.
ha, o balsus tai tas neapsijungimas kainuoja – gi galėtų lengvai perlipti penkis procentus, o dabar netempia.
Ir supraskit mane teisingai – aš dėl to nedžiūgauju, o laikau tai strategine klaida. (Nebent ateityje atsipirks, gal pavyks išgyventi iki to, kad libcentristai išsiskirstys).
Ir be kita ko – tai nemokėjimas tvarkytis savo partijoje – Zuokas tada pasakė: „Dėl pergalių reikia padirbėti“ (ar kažkaip panašiai), ir, deja, jis buvo teisus, nes jis padirbėjo, o Masiulis, Gentvilas ir Steponavičius – ne. Nuėjo lengviausiu keliu, dėl ko ir sėdi dabar duobėj 🙁
Visiškai priešingai: minusinius reitingus turintys kandidatai žemina bendrą partijos reitingą ir mažina balsus. Libcentristai dabar gauna apie 3 procentus, kai Libsąjūdis – 9 procentus. Šiandien jau sako netgi pasislinkę prie 2,5 vs. 11 procentų.
Jei vienų su kitais vertinimus sudėtume, įtakojamas rinkėjų segmentas beveik neišaugtų, bet vertinimo lygis pas Libsąjūdį nukristų bent dvigubai, tuo tarpu pas libcentristus truputį išaugtų. Rezultate gauta balsų suma būtų mažesnė, nei pas pavienį Libsąjūdį.
Rinkimuose daugiausiai lemia kokybiniai faktoriai, tuo tarpu paprasta kiekybė – nieko neduoda. BTW, Zuokas dėl to irgi atskilo nuo libcentristų. Ir netgi jisai pavieniui pasiekė daugiau.
Realybė labai paprasta: tu negali pritraukti daugiau rinkėjų, pas save paėmęs tokias figūras, kaip Čaplikas ar Palaitis. Jie gali tik atimti krūvas rinkėjų.
Na, tą tavo teoriją priimu domėn – iš principo galima ir taip mąstyti, kad nesijungimas netgi naudingesnis. Tačiau reikalas tame, kad po skilimo liberalų abi pusės taip niekaip ir nesurinkdavo tų penkių procentų, ir abi partijos gaudavo po panašų procentą, kurį sudėjus, jie būtų perlipę tą penkių procentų barjerą. Ir taip daug metų – nuo skilimo iki dabar (gal klystu su atmintimi, reikėtų pakelti skaičius, tačiau šiandien jėgų nebėr). Ir mano tokie pamąstymai gimė ilgą laiką stebint tokią padėtį. Ir kadangi padėtis tokia buvo ilgalaikė, tai teigimas, kad ‘balasto atsikratymas’ leidžia kilti į viršų – nėra teisingas, nes ilgą laiką taip visai nebuvo. Tik dabar, per paskutines savaites pradėjo padėtis keistis į kitą pusę – pirmiausia iš BNS apklausos sužinojau, kad skaičiuojant tik apsisprendusius balsuoti Libsąjūdis pereitų 5 proc., dabar paskaičiau vakarykštę apklausą Delfyje – ten jie irgi perlipa tą barjerą, bet jau skaičiuojant nuo visų. Taigi stebuklas kaip ir vyksta einamuoju momentu. Kas pastebėtina – Libcentristų procentas nuosekliai mažėja, kas rodytų, kad abi partijos turi vieną rinkėjų ratą – tuos pačius 7-8 procentus (na, greičiausiai ne tokį tiksliai apibrėžtą, bet vis tik), ir dabar vyksta Libcentristų gerbėjų atsisukimas į Libsąjūdį (ko nevyko kelis metus nuo skilimo) (iš kur tu gauni savo skaičius, tai net nedrįstu klausti).
Beje, aš pasiruošęs pripažinti, kad klydau vertindamas libsąjūdžio strategiją, jei jie perlips 5 procentų barjerą, o libcentristai nepateks į seimą net ir vienmandatėse – tokiu atveju jų žingsnis, nors anksčiau ir brangiai kainavęs, galutinai pasiteisintų ir jie vieni uzurpuotų liberalų nišą, o libcentras liktų marginalai. Linkiu, kad taip ir atsitiktų, nes turėtume dar vieną padorią partiją ir normalų resursų dešiniesiems diversifikavimą – pritrauktume ir dievotus patriotus, ir bedievį jaunimą 😀